Žiniasklaida mirga marga straipsniais apie skalūnų dujų paiešką Lietuvoje. Vieni sako, kad skalūnų dujos (ang. Shale gas) yra mūsų energetinės nepriklausomybės garantas, kiti nėra tokie optimistiškai nusiteikę šiuo klausimu ir teigia, jog skalūnų dujų gavyba užters gruntinius vandenis ir padarys nepataisomą žalą aplinkai. Vienareikšmiško ir teisingo atsakymo turbūt naivu būtų tikėtis. Taigi panagrinėkime, kas ir kaip yra su tom skalūnų dujom.
Skalūnų dujų žvalgyba vykdoma Šilutės – Tauragės ir Kudirko – Kybartų plote. Visas šis plota užima maždaug 2 tūkstančius kvadratinių kilometrų. Pasak JAV energetikos administracijos, Lietuvoje skalūnų dujų ištekliai sudaro 113 mlrd kubinių metrų, o techniškai išgaunami apie 11.3 mlrd kubinių metrų. Pasak Lietuvos geologų (O.Zdanavičiūtė ir J Lazauskienė 2009m), potencialūs skalūnų dujų ištekliai sudaro apie 585 mlrd.m3 , otechniškai išgaunami skalūnų dujų ištekliai galėtų sudaryti apie 10% apskaičiuotų išteklių kiekio.Taigi abiem atvejais išgaunamas kiekis neviršyja 10 proc. turimo potencialo. Toks išgaunamų dujų kiekis galėtų patenkinti 15- 20 metų Lietuvos poreikių. Nėra jau tiek ir daug. Palyginimui, mūsų kaimynė Rusija yra turtingiausia pagal turimus skalūnų naftos išteklius (8126 mlrd kubinių metrų). Tuo tarpu Kinija šiuo metu išgauna apie 31573 mlrd.m3.
Ką sako Lietuvos ekspertai šiuo klausimu? Lietuvos mokslų akademija oficialiai uždegė žalią šviesą skalūnų dujų paieškoms Lietuvoje, teigdami, jogiš esmės nemato problemų dėl skalūnų išteklių žvalgybos galimybių Lietuvoje. Vienintelė jų matoma spraga yra Lietuvos teisės aktai ir galima rizika (aplinkos apsaugos požiūriu) gavybos stadijoje. Sakyčiau, ne tokios jau ir menkos spragos.
Europos Sąjungos Vidaus politikos direktorato užsakymu 2011m. atlikto „Skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai tyrimo“ duomenys rodo, kad vienam kvadratiniam kilometrui reikia 6 ir daugiau gręžybos aikštelių. Vienos aikštelės plotas siekia 2-3 ha. Visos jos turi būti sujungtos keliais, dujų surinkimo, vandentiekio linijomis ir t.t. Taigi vienai aikštelėj funkcionuoti reikalingas 3-4 ha plotas. Pridėkime ir tą faktą, kad galingi kompresoriai, sukuriantys didžiulį slėgį, reikalingą hidrauliniam plėšymui, sukelia nuolatinį triukšmą ir nemalonų kvapą. Be to, didelių kiekių toksiškomis medžiagomis užteršto skysčio tvarkymui reikalingi specialiai iškasti tvenkiniai (plg, vienam gręžiniui reikia stadiono dydžio tvenkinio). Tokio skysčio garinimas padidina oro užteršumą ir gali užteršti gruntinius vandenis.
Skalūnų dujų gavybos proceso maketas
Vaizdinis (3D) išgavimo procesas : http://www.youtube.com/watch?v=fFUxq9UolN4
Taigi visi paminėti faktoriai sukels papildomų problemų vietiniams gyventojams. Aš sutinku su Lietuvos prezidentės nuomone, jog Lietuva turi žinoti apie turimus gamtos išteklius, bet reikia pamąstyti ar verta investuoti milžiniškus pinigus į skalūnų dujų gavybą, rizikuojant pabloginti gyventojų sveikatą, užteršiant gruntinius vandenis ir padarant nepataisomą žalą aplinkai?. Ir visa tai daryti tik dėl 15 – 20 metų Lietuvos poreikio patenkinimo. Juolab, naujos Visagino atominės elektrinės klausimas yra tarsi užšaldytas. Kodėl Lietuvos Vyriausybė per tiek metų neišmoksta nemest kelio dėl takelio? Galbūt jau atėjo laikas aiškiai apibrėžti energetinio saugumo tikslus ir jų laikytis? O ne mėtytis pažadais, Lietuvos gyventojų pinigais ir utopinėm idėjom.
Šaltiniai: technologijos.lt, skalunudujos.info
Ekologija-ateities mada 